Labas rytas! O, septintas namas! Jūs vėl čia.

Dobro jutro! O, številka 7! Spet sta tukaj.

Labas rytas, pone Petrai! Norėčiau žuvies, prašau. Miciui.

Dobro jutro, gospod Petras! Rada bi malo ribe, prosim. Za Miciusa.

Miciui? Žinoma. Jo sąskaita jau labai ilga.

Za Miciusa? Seveda. Njegov račun je že zelo dolg.

Labai seniai. Aš jį pažįstu nuo tada, kai jis buvo mažytis kačiukas.

Že zelo dolgo. Poznam ga, odkar je bil čisto majhen muc.

Mažytis? Micius buvo mažytis?

Čisto majhen? Micius je bil čisto majhen?

Taip. Prieš daug metų, vieną šaltą rytą, jis atėjo čia, į turgų.

Ja. Pred mnogimi leti je nekega mrzlega jutra prišel sem, na tržnico.

Jis buvo šlapias ir alkanas. Ir mažas kaip mano ranka.

Bil je moker in lačen. In majhen kot moja dlan.

Aš daviau jam žuvies. Ir taip prasidėjo jo sąskaita!

Dal sem mu malo rib. In tako se je začel njegov račun!

O kodėl jo ausis tokia?

Zakaj pa ima takšno uho?

Turguje buvo didelis šuo. Šuo įkando kačiukui į ausį.

Na tržnici je bil velik pes. Muca je ugriznil v uho.

Nuo tada Micius nemėgsta šunų.

Od takrat Micius ne mara psov.

Labas rytas! Jūs kalbate apie Micių? Aš irgi ten buvau.

Dobro jutro! Govorite o Miciusu? Tudi jaz sem bil tam.

Žmonės jam davė žuvies ir pieno, bet jie nežinojo, kieno jis.

Ljudje so mu dajali ribe in mleko, niso pa vedeli, čigav je.

Ir jis liko turguje?

In je ostal na tržnici?

Ne. Mes jam patikome, bet jis ieškojo namų. Tikrų namų.

Ne. Rad nas je imel, vendar je iskal dom. Pravi dom.

Jis ėjo paskui mane iš turgaus, per visą miestą.

S tržnice mi je sledil skozi vse mesto.

Jis žiūrėjo į kiekvieną namą. Ne tas. Ne tas. Ne tas.

Ogledal si je vsako hišo. Ne ta. Ne ta. Ne ta.

Paskui jis pamatė namą su žaliomis durimis.

Potem je videl hišo z zelenimi vrati.

Septintą namą!

Številka 7!

Taip. Jis atsisėdo ant laiptų ir laukė.

Ja. Sedel je na stopnice in čakal.

Taip, taip. Aš viską žinau. Aš ten buvau.

Ja, ja. Vse vem. Bila sem tam.

Tą vakarą lijo. Aš atidariau duris, o ant laiptų sėdėjo mažas pilkas kačiukas.

Tisti večer je deževalo. Odprla sem vrata in na stopnicah je sedel majhen siv muc.

Aš jam pasakiau: „Tu ne mano katinas!“

Rekla sem mu: »Ti nisi moj maček!«

O jis?

In kaj je naredil?

O jis tiesiog užėjo. Kaip šeimininkas.

Preprosto je vstopil. Kot šef.

Trečiame bute. Tas butas tada buvo tuščias.

V stanovanju 3. Takrat je bilo prazno.

Taip. Ilgai tai buvo jo butas.

Ja. Dolgo je bilo njegovo stanovanje.

Močiute, o kas jį pavadino Miciumi?

Babica, kdo pa mu je dal ime Micius?

Aš. Jis buvo toks mažas ir pilkas. Aš pasakiau: „Tu būsi Micius.“

Jaz. Bil je tako majhen in siv. Rekla sem: »Micius boš.«

O kitą rytą jis paėmė savo pirmą raktą.

Naslednje jutro pa je vzel svoj prvi ključ.

Kieno raktą?

Čigav ključ?

Trečio buto raktą. Iš mano kišenės.

Ključ stanovanja 3. Iz mojega žepa.

Taip. Todėl pirmą vakarą jis paėmė jūsų raktą. Tai buvo jo raktas.

Ja. Zato je prvi večer vzel vaš ključ. To je bil njegov ključ.

Jis nėra blogas. Jis tiesiog myli tą raktą!

Ni hudoben. Samo ta ključ ima rad!

Jei jūs liksite čia dešimt metų, jis paims dešimt jūsų raktų!

Če tukaj ostanete deset let, vam bo vzel deset ključev!

Gal norėtumėte arbatos? Aš papasakosiu daugiau.

Bi malo čaja? Povedala vam bom še več.