Šuniukas prie jūros

Mladiček ob morju

Spoznaj sosede in utrdi naučeno z novo zgodbo.

ZgodbaDeževna pomladna sobota. Elzė in njena najboljša prijateljica Ugnė sta želeli s kolesoma v park, njena mama Daiva pa spet dela. Elzė zato preživi dan pri babici in govori o poletjih ob morju, mladičku in o tem, kaj želi postati.

Nove besede v zgodbi

šuniukas mladiček, majhen pes
smėlis pesek
pilis grad
statyti graditi
dailininkė slikarka, umetnica
mokytoja učiteljica

Dotakni se besede in si oglej njen pomen.

Samodejno predvajanjeslovenščina

Sobotno pomladno jutro pri Oni. Dež teče po oknu dnevne sobe.
Šeštadienis. Lauke lyja ir labai šalta. Elzė sėdi prie lango. Jai dešimt metų. Šiandien ji nelaiminga.
Sobota je. Zunaj dežuje in zelo mrzlo je. Elzė sedi pri oknu. Stara je deset let. Danes ni vesela.
Elzė
Močiute, kodėl vėl lyja? Šiandien mes su Ugne norime važiuoti dviračiais į parką!
Babica, zakaj spet dežuje? Danes želiva z Ugnė s kolesoma v park!
Ugnė – geriausia Elzės draugė iš mokyklos. Ji turi mažą šuniuką.
Ugnė je Elzėjina najboljša prijateljica iz šole. Ima majhnega mladička.
Ona
Dviračiais? Ne šiandien, Elze. Per šalta. Ir lauke vėjas.
S kolesom? Danes ne, Elzė. Premrzlo je. In zunaj piha.
Elzė
Bet aš turiu lietpaltį! Man nereikia saulės!
Ampak imam dežni plašč! Ne potrebujem sonca!
Ona
Tu turi lietpaltį. Bet dviratis lietpalčio neturi.
Ti imaš dežni plašč. Kolo pa ga nima.
Ona
Šiandien tu gali piešti arba man padėti. Aš gaminu blynus.
Danes lahko rišeš ali mi pomagaš. Pečem palačinke.
Zazvoni najemodajalkin telefon. Daiva, Elzėjina mama, kliče iz službe.
Daiva
Labas, Elze. Atsiprašau, šiandien aš vėl dirbu. Iki vakaro.
Živjo, Elzė. Žal mi je, danes spet delam. Do večera.
Elzė
Vėl? Mama, tu visada dirbi! Net šeštadienį!
Spet? Mama, vedno delaš! Tudi v soboto!
Daiva
Žinau. Bet aš turiu padėti žmonėms. Ar jūs su močiute gaminate blynus?
Vem. Ampak ljudem moram pomagati. Ali z babico pečeta palačinke?
Elzė
Taip. Mama, vakare ateik! Blynų daug.
Da. Mama, pridi zvečer! Veliko palačink je.
Virtuvėje Elzė piešia jūrą, saulę ir smėlį.
V kuhinji Elzė riše morje, sonce in pesek.
Elzė
Žiūrėk, močiute! Kiekvieną vasarą visa šeima važiuoja prie jūros.
Poglej, babica! Vsako poletje gre vsa družina na morje.
Elzė
Ten karšta, ir mama nedirba. Visą dieną ji su mumis!
Tam je vroče in mama ne dela. Ves dan je z nami!
Elzė
Ryte mes plaukiame. Jūra šaltesnė nei ežeras, bet aš nebijau.
Zjutraj plavamo. Morje je hladnejše od jezera, ampak mene ni strah.
Elzė
Aš moku plaukti geriau nei mama!
Plavati znam bolje kot mama!
Ona
O tavo brolis?
In tvoj brat?
Elzė
Jis dar per mažas. Jis nemoka plaukti. Jis tik valgo smėlį!
Še premajhen je. Ne zna plavati. Samo pesek je!
Elzė
Po pietų mes statome pilį iš smėlio. Kiekvieną vasarą – didesnę!
Po kosilu zgradimo peščeni grad. Vsako poletje večjega!
Elzė
Vakare prie jūros vėjas, todėl mama visada sako: „Elze, kepurę! Ir striukę!“
Zvečer ob morju piha, zato mama vedno reče: »Elzė, kapo! In jakno!«
Ona
Mama teisi. Vakare prie jūros reikia šiltų drabužių.
Tvoja mama ima prav. Zvečer ob morju potrebuješ topla oblačila.
Elzė
Bet prie jūros man niekada nešalta!
Ampak mene ob morju nikoli ne zebe!
Ona
Niekada? Pernai tu buvai mėlyna kaip jūra!
Nikoli? Lani si bila modra kot morje!
Elzė
Nebuvau! Na... tik truputį.
Nisem bila! No ... samo malo.
Elzė obrne stran in nariše majhnega rjavega psa z velikimi ušesi.
Elzė
Močiute, žiūrėk: šuniukas! Kaip Ugnės. Aš labai noriu šuniuko!
Babica, poglej: mladiček! Kot Ugnėjin. Zelo si želim mladička!
Ona
Šuniuko? O Micius? Miciui nepatinka šunys.
Mladička? Kaj pa Micius? Micius ne mara psov.
Elzė
Micius gyvena čia. O šuniukas gali gyventi mūsų bute!
Micius živi tukaj. Mladiček pa lahko živi v našem stanovanju!
Ona
O kas jį prižiūri? Tavo tėvai dirba, o tu – mokykloje.
In kdo bo skrbel zanj? Tvoji starši delajo, ti pa si v šoli.
Elzė
Aš moku prižiūrėti! Aš kiekvieną dieną prižiūriu Micių!
Znam skrbeti za živali! Vsak dan skrbim za Miciusa!
Ona
Ne, Elze. Micius prižiūri tave.
Ne, Elzė. Micius skrbi zate.
Na okenski polici siv maček odpre eno oko, pogleda risbo psa in ji obrne hrbet.
Elzė
Mama sako: „Šuniui reikia laiko, o aš neturiu laiko.“
Mama pravi: »Pes potrebuje čas, jaz pa nimam časa.«
Ona
Tai tiesa. Mama daug dirba, todėl ji pavargusi.
To je res. Tvoja mama veliko dela, zato je utrujena.
Elzė
Todėl aš noriu būti dailininke. Dailininkė dirba namie ir gali prižiūrėti šuniuką!
Zato hočem postati slikarka. Slikarka dela doma in lahko skrbi za mladička!
Ona
Dailininke? O ne mokytoja, kaip močiutė?
Slikarka? Ne učiteljica kot tvoja babica?
Elzė
Ne! Mokytojai visada sako „vėliau“.
Ne! Učitelji vedno rečejo: pozneje.
Ona
Aš niekada nesakau „vėliau“. Aš sakau: „Dabar!“
Jaz nikoli ne rečem »pozneje«. Rečem: »Zdaj!«
Popoldne. Dež poneha in nad mokrimi strehami posije sonce.
Elzė
Močiute, saulė! Ar dabar galiu važiuoti dviračiu?
Babica, sonce! Grem zdaj lahko s kolesom?
Ona
Gali. Bet su kepure ir šaliku, nes lauke dar šalta.
Lahko. Ampak s kapo in šalom, ker je zunaj še mrzlo.
Po babičinem telefonu.
Elzė
Ugne! Lauke saulė! Ateik į parką su šuniuku!
Ugnė! Sonce je zunaj! Pridi v park z mladičkom!
Večer. Daiva utrujena pride v kuhinjo z mokrim dežnikom.
Elzė
Mama! Ryte buvo lietus, paskui saulė. Ir Ugnės šuniukas dabar mano draugas!
Mama! Zjutraj je bil dež, potem sonce. In Ugnėjin mladiček je zdaj moj prijatelj!
Daiva
Ir tu vėl nori šuniuko, taip?
In spet si želiš mladička, kajne?
Elzė
Taip. Bet vasarą, prie jūros! Ten šuniukui geriau nei mieste.
Da. Ampak poleti, ob morju! Mladičku je tam bolje kot v mestu.
Daiva
Gal, Elze. Gal.
Morda, Elzė. Morda.
Micius žiūri į šuniuką Elzės albume. Jam tai visai nepatinka.
Micius gleda mladička v Elzėjinem risalnem zvezku. Sploh mu ni všeč.