Labas rytas! Į šventę?

Dobro jutro! Gresta na festival?

Labas rytas, ponia Stase! Taip. Šįvakar Jonas gros pirmas!

Dobro jutro, gospa Stasė! Ja. Nocoj Jonas nastopi prvi!

Jonukas? Šįvakar? Užeikite, užeikite!

Mali Jonas? Nocoj? Vstopita, vstopita!

Aš pažįstu Jonuką labai seniai. Tada jam buvo dešimt metų.

Malega Jonasa poznam že zelo dolgo. Takrat je imel deset let.

Elze, ar tu matei jo nuotrauką? Su trimitu, prie lango?

Elzė, si videla njegovo fotografijo? S trobento, pri oknu?

Mačiau! Ir su baisia šukuosena!

Ja! In s strašno pričesko!

Taip. Su mama ir tėčiu, antrame aukšte. Jūsų bute.

Da. Z mamo in očetom, v prvem nadstropju nad pritličjem. V vašem stanovanju.

Jo mama ir tėtis daug dirbo. Visą dieną, kiekvieną dieną.

Njegova mama in oče sta veliko delala. Ves dan, vsak dan.

O Jonukas po mokyklos buvo vienas. Vienas su trimitu.

Po šoli je bil mali Jonas sam. Sam s trobento.

Su trimitu? Iš kur jis turėjo trimitą?

S trobento? Kje je dobil trobento?

Trimitas buvo Onos. Mažas, senas trimitas. Ona jam jį davė.

Trobenta je bila Onina. Majhna, stara trobenta. Ona mu jo je dala.

Močiutės? O iš kur močiutė turėjo trimitą?

Babičina? Kje pa je babica dobila trobento?

Nežinau. Ona viską žino, o aš ne.

Ne vem. Ona ve vse, jaz pa ne.

Kiekvieną dieną jis sėdėjo ant laiptų, po mano langu, ir grojo.

Vsak dan je sedel na stopnicah pod mojim oknom in igral.

Pirma jis grojo labai blogai. Labai garsiai ir labai blogai!

Na začetku je igral zelo slabo. Zelo glasno in zelo slabo!

Klausiausi. Ką aš galėjau daryti? Aš čia dirbau.

Poslušala sem. Kaj pa sem lahko naredila? Tukaj sem delala.

Paskui jis grojo geriau. O tada buvo miesto šventė.

Čez nekaj časa je igral bolje. Potem pa je prišel mestni festival.

Ir jis grojo šventėje?

In je igral na festivalu?

Grojo. Aikštėje, su orkestru. Pirmą kartą.

Ja. Na trgu, z orkestrom. Prvič.

Pirma buvo labai blogai. Jis labai bijojo. Aikštėje buvo daug žmonių.

Na začetku je bilo zelo slabo. Zelo ga je bilo strah. Na trgu je bilo veliko ljudi.

Orkestras grojo vieną dainą, o Jonukas – kitą. Ne tą!

Orkester je igral eno pesem, mali Jonas pa drugo. Napačno!

Paskui lijo. Labai lijo! Ir daug žmonių išėjo namo.

Potem je deževalo. Ulivalo je! In veliko ljudi je šlo domov.

Jonukas buvo šlapias ir labai liūdnas. Jis irgi norėjo eiti namo.

Mali Jonas je bil moker in zelo žalosten. Tudi on je hotel domov.

O močiutė? Kur buvo močiutė?

Kaj pa babica? Kje je bila babica?

Ona sėdėjo ant suoliuko priešais sceną. Su skėčiu.

Ona je sedela na klopi pred odrom. Z dežnikom.

Ji sakė: „Jonuk, ne namo! Grok!“

Rekla je: »Jonas, ne greš domov! Igraj!«

Grojo. Lietuje. Tą pačią dainą kaip orkestras. Ir labai gražiai.

Ja. V dežju. Isto pesem kot orkester. In zelo lepo.

Pagaliau lietus baigėsi, ir žmonės grįžo.

Končno je nehalo deževati in ljudje so se vrnili.

Mes visi klausėmės. O paskui visa aikštė dainavo.

Vsi smo poslušali. Potem pa je ves trg zapel.

Ir jūs dainavote, ponia Stase?

Ste tudi vi peli, gospa Stasė?

Žinoma! Aš dainavau, Ona dainavo, mes visi dainavome.

Seveda! Jaz sem pela, Ona je pela, vsi smo peli.

Jie atėjo po darbo, vėlai. Bet paskutinę dainą jie girdėjo.

Prišla sta po službi, pozno. Vendar sta slišala zadnjo pesem.

Tėtis buvo labai laimingas. Paskui tėvai nupirko Jonukui naują, didelį trimitą.

Njegov oče je bil zelo vesel. Potem so starši malemu Jonasu kupili novo, veliko trobento.

O mažas trimitas?

Kaj pa mala trobenta?

Mažas liko pas Oną. Gal jis dar ten. Kas žino?

Mala je ostala pri Oni. Mogoče je še vedno tam. Kdo ve?

Močiutė žino. Močiutė viską žino!

Babica ve. Babica ve vse!

O šiandien jis vėl gros aikštėje. Kaip prieš aštuoniolika metų.

In danes bo spet igral na trgu. Kot pred osemnajstimi leti.

Ateisiu. Sėdėsiu šalia Onos. O jei lis – turiu skėtį!

Pridem. Sedla bom poleg One. In če bo deževalo, imam dežnik!

Ir mes visi dainuosime!

In vsi bomo peli!